Techninių projektų energinio naudingumo įvertinimas
Nuo 2016 m. lapkričio 1 d. įsigalioję reikalavimai pastatų energetiniam efektyvumui įpareigojo visus statybos dalyvius projektuoti ir statyti ne prastesnės nei A energetinės klasės pastatus.
Pagal STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ II skyriaus reikalavimus, pastatų techninių projektų energetinio vertinimo rodikliai yra sudedamoji pastato techninio projekto dalis. Šiuos energetinius rodiklius apskaičiuoja pastatų techninių projektų vertintojai vadovaudomiesi STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“.
Siekiant apskaičiuoti pastatų techninių projektų (A, A+, A++) energetinius rodiklius galime atlikti konstrukcinių mazgų šiluminių ilginių tiltelių skaičiavimus pagal LST EN ISO 10211:2008 “Statinių konstrukcijų šiluminiai tilteliai. Šilumos srautai ir paviršiaus temperatū ros. Detalieji skaič iavimai” keliamus reikalavimus.
Šiluminiai ilginiai tilteliai – padidintos šilumos srauto vietos atitvarų konstrukcijose. Dažniausiai šiluminiai ilginiai tilteliai susidaro šiose konstrukcijų vietose:
- tarp pastato išorinių sienų ir stogo konstrukcijos;
- tarp pastato išorinių sienų ir langų rėmo;
- tarp pastato išorinių sienų ir išorinių pastato durų/vartų;
- tarp pastato išorinių sienų ir pamatų;
- pastatų išorinių sienų ir balkonų plokščių sandūroje ;
- pastatų išoriniuose kampuose;
- pastatų vidiniuose kampuose.
Projektuojamo pastato energinio naudingumo klasė priklauso nuo šių pagrindinių parametrų:
- Pastatų sandarumo rodiklių (užtikrinama statybos eigoje, todėl vertinant projektus apskaičiuojamos ribinės vertės, kurias būtina išlaikyti statybos eigoje)
- Pastatų išorinių atitvarų šiluminių fizikinių savybių: atitvarų šilumos perdavimo koeficientų, skaidrių atitvarų sandarumo ir saulės praleisties rodiklių;
- Konstrukcijų šiluminių ilginių tiltelių rodiklių;
- Pastatų vidaus patalpų apšvietimo sistemų efektyvumo;
- Pastatų karšto vandens paskirstymo sistemų izoliavimo;
- Pastatų šilumos energijos šaltinių naudingumo;
- Šilumos energijos akumuliavimo įrangos parametrų;
- Pastatų vidaus patalpų vėdinimo sistemų naudingumo;
- Pastatų vidaus patalpų vėsinimo sistemų naudingumo;
- Pastato naudojamų atsinaujinančių energijos šaltinių rodiklių.
SVARBU!!!
Atsižvelgiant į tai, yra vertinami pastatų architektūriniai ir inžineriniai sprendiniai. Neatliekant techninio projekto energetinio vertinimo rizikuojama, kad įgyvendinus projektą nebus įmanoma pastato įteisinti, kadangi neatitiks keliamų energinio naudingumo reikalavimų.
PASTATO ENERGINIO NAUDINGUMO SERTIFIKATAS
Nuo 2016 m. lapkričio 1 d. įsigalioję reikalavimai pastatų energetiniam efektyvumui įpareigojo visus statybos dalyvius projektuoti ir statyti ne prastesnės nei A energetinės klasės pastatus.
Sertifikavimo metu yra įvertinama pastato ar jo dalies energinio naudingumo klasė bei išduodamas pastato energinio naudingumo sertifikatas. Pastatų energinio naudingumo klasė išreiškiama devynių (nuo G iki A++) klasių sistema.
Ši sistema sukurta tam, kad visus naujai statomus ar rekonstruojamus/renovuojamus pastatus būtų galima įvertinti pagal vienodas pastatą veikiančias aplinkos ir pastato naudojimo sąlygas.
Pastatų energinio naudingumo sertifikatas parengiamas ir užregistruojamas www.spsc.lt registres per 5 darbo dienas. Į šį terminą įeina sertifikuojamo objekto apžiūra, skaičiavimai, energinio modelio kūrimas ir sertifikato užregistravimas.
Paslaugos kaina nustatoma individualiai pagal sertifikuojamo objekto vietą, bendrąjį plotą ir planuojama gauti energinio naudingumo klasę.
APIE PASTATŲ ENERGINIO NAUDINGUMO SERTIFIKAVIMĄ
Pastato energinis naudingumas – apskaičiuotas arba išmatuotas energijos kiekis, reikalingas patenkinti su įprastu pastato naudojimu siejamą energijos poreikį, įskaitant energiją pastato šildymo, vėsinimo, vėdinimo, karšto vandens ir pastato apšvietimo reikmėms;
Kada reikia sertifikuoti pastatą?
1) užbaigus naujų pastatų (jų dalių) statybą. Pastato energinio naudingumo sertifikavimas atliekamas užbaigus naujo pastato (jo dalies) statybą prieš surašant statybos užbaigimo aktą arba prieš teikiant deklaraciją apie statybos užbaigimą;
2) užbaigus pastatų (jų dalių) rekonstravimą, atnaujinimą (modernizavimą) ar kapitalinį remontą, kai jų rekonstravimo, atnaujinimo (modernizavimo) ar kapitalinio remonto, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato atitvarų ir (ar) inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės, kaina sudaro daugiau kaip 25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, vertės. Jeigu kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nenustatyta kitaip, pastato energinio naudingumo sertifikavimas atliekamas užbaigus pastato rekonstravimą, atnaujinimą (modernizavimą) ar kapitalinį remontą prieš surašant statybos užbaigimo aktą arba prieš teikiant deklaraciją apie statybos užbaigimą;
3) parduodant ar išnuomojant pastatus ir (ar) jų dalis (butus, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpas). Statytojas (užsakovas) ar savininkas galimam naujam nuomininkui arba galimam pirkėjui privalo pateikti susipažinti, o pirkėjui arba naujam nuomininkui perduoti galiojantį pastato ar jo dalies energinio naudingumo sertifikatą arba jo kopiją. Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka skelbimuose apie parduodamus ar išnuomojamus pastatus ir (ar) jų dalis turi būti nurodomas pastato energinio naudingumo sertifikate nurodytas energinio naudingumo rodiklis. Pastato dalies energinio naudingumo sertifikatas gali būti išduodamas vadovaujantis viso pastato su bendra šildymo sistema energinio naudingumo sertifikatu, buto energinio naudingumo sertifikatas – tokio paties buto tame pačiame daugiabučiame pastate energinio naudingumo sertifikatu arba tipiniu Vyriausybės įgaliotos institucijos parengtu ir paskelbtu energinio naudingumo sertifikatu, priskiriant žemiausią energinio naudingumo klasę;
4) didesniems kaip 500 kvadratinių metrų (nuo 2015 m. liepos 9 d. – didesniems kaip 250 kvadratinių metrų) naudingojo vidaus patalpų ploto viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, sporto, gydymo ir poilsio paskirties pastatams. Šiuose pastatuose gerai matomoje vietoje turi būti iškabintas žmonėms gerai įžiūrimas ne senesnis kaip 10 metų pastato energinio naudingumo sertifikatas arba jo kopija. Šio punkto nuostatos taikomos ir pastatams, kurių didesnę kaip 500 kvadratinių metrų (nuo 2015 m. liepos 9 d. – didesnę kaip 250 kvadratinių metrų) naudingojo vidaus patalpų ploto dalį sudaro viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, sporto, gydymo ir poilsio paskirties patalpos.
Kada nebūtina sertifikuoti pastato?
1) pastatams, kurie yra kultūros paveldo statiniai, jeigu laikantis reikalavimų nepageidautinai pakistų jų būdingos savybės ar išvaizda;
2) maldos namų ir kitokios religinės veiklos pastatams;
3) laikiniesiems pastatams, skirtiems naudoti ne ilgiau kaip 2 metus;
4) nedaug energijos sunaudojantiems gamybos ir pramonės, sandėliavimo paskirties ir žemės ūkiui tvarkyti skirtiems negyvenamiesiems pastatams;
5) atskirai stovintiems pastatams, kurių bendras naudingasis vidaus patalpų plotas ne didesnis kaip 50 kvadratinių metrų;
6) poilsio paskirties, sodų paskirties pastatams, naudojamiems ne ilgiau kaip keturis mėnesius per metus;
7) nešildomiems pastatams;
8) avarinės būklės pastatams, kurių atnaujinimas atsižvelgus į sąnaudas, skaičiuojant per apytikrį avarinės būklės pastatų ekonominio gyvavimo ciklą, būtų nenaudingas.
